- prašalaitis
- prašalai̇̃tis, prašalai̇̃tė dkt. Prašalai̇̃čiai išė̃jo, li̇̀ko tik savi̇̀.
.
prašalaitis
Look at other dictionaries:
prašalaitis — prašalaĩtis, ė smob. (2) Pp, prašalaitis (1) [K] 1. BB2Moz20,10, Pp, Krkl, Slk atėjęs iš kitur, ne vietinis, svetimas, pašalinis žmogus: Užėjo toks prašalaĩtis ir paprašė valgyt Skr. Gaižiodamies išėjo iš vestuvių Pavarių berniokai, išėjo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
sannamis — sannamis, ė smob. ateivis, prašalaitis: Sannamis (vietoj išbraukto prašalaitis?) ir samdinykas iš jo netur valgyti BB2Moz12,45 … Dictionary of the Lithuanian Language
pas — pàs praep. su acc. (tarmėse ir su gen., o retais atvejais ir su dat. bei instr.) 1. žymint asmenį, kartais ir šiaip gyvą padarą kaip vietą, aplinką, kurioje vyksta veiksmas, pasireiškia būsena: Buvau pàs seserį Ėr. Aš pas savo motinėlę kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
prašalainis — prašalainis, ė smob. žr. prašalaitis 1: Alus buvo giliai įsijautęs į gyslas ir nuslopinęs klausas prašalainio žodžiams rš … Dictionary of the Lithuanian Language
prašaleikis — prašaleĩkis, ė smob. (2) Als žr. prašalaitis 1: Iš kurių pašalių prasišalinęs atsiplovė tas prašaleikis? J … Dictionary of the Lithuanian Language
prašaleitis — prašaleĩtis, ė smob. (2) žr. prašalaitis: 1. J, M, Kl, Kal Nenoriu ten eiti – visokių prašaleĩčių prisirinko Trk. Numiškiams gali parodyti, bet prašaleĩčiams nerodyk Slnt. Ana bugšti y[ra], bijo prašaleĩčių, neįsileida Brs. Nutvėrei… … Dictionary of the Lithuanian Language
prašaleivis — prašaleĩvis, ė smob. (2) NdŽ žr. prašalaitis 3: Visi kaimynai ir prašaleiviai pas juos sustodavo; visus jie it brolius priimdavo Vaižg. Basas ir vienplaukis prašaleivis įkiūtino pro atkilus vartus rš … Dictionary of the Lithuanian Language
prašalietis — 1 prašaliẽtis, ė smob. (2) žr. prašalaitis: 1. Aš nepripažįstu nė kokių prašaliečių (neprašytų svečių) Žml. 2. A1884,380 Prašaliečiai raštinykai M.Valanč. Nerados nė vienas, kursai atgrįžtų ir duotų garbę Dievui, net tiektai tasai prašaliẽtis… … Dictionary of the Lithuanian Language
prašalninkas — 1 prašalniñkas ( nỹkas), ė smob. (2) žr. prašalaitis: 1. Ds, PnmR Vestuvėse buvo pilna prašalnykų An. Te prašalnỹkų nė vieno neleidžia Sv. | Ana savo vyro nekentė – turėjo prašalnỹką (meilužį) Šš. 2. Prašalnỹkai spaudžia [Lietuvą] iš keturių … Dictionary of the Lithuanian Language
prašalūnas — prašalū̃nas, ė smob. (2) žr. prašalaitis 3: Apie pakeleivius atejūnus ir prašalūnus Jzm … Dictionary of the Lithuanian Language
